- niekuoti
- 1 niekúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. CII811, Jrb, Kp niekus išdarinėti, kvailioti, niekais, tuščiais darbais užsiiminėti: Ką tu čia, vaikeli, niekúoji, vis tiek iš to tavo darbo nieko nebus gero! Snt. Nėra ko niekuoti, geriau niekur nerasi Žem. Joms dainuojant, berneliai niekavo Vd. 2. eiti niekais: Tas vaikinas pradėjo niekuot: išdyko, pradėjo burną nepraust, nė plaukų nekirpt, nė nagų nepjaut, ir ko tolyn, to baisyn augo BsV31l. \ niekuoti; suniekuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.